Nuo dirvos paruošimo būdo priklauso ir dirvožemio derlingumas, drėgmės režimas, konkuruojančių augalų kiekis, aukštis ir agresyvumas kultivuojamiems augalams, dirvos ir netgi pažemio oro temperatūra sodinimo vietoje. Želdinių prigijimas, išsilaikymas ir augimas priklauso nuo fizinių bei hidrofizinių dirvožemio savybių. Teikiame profesionalias DIRVOS RUOŠIMO MIŠKO SODINIMUI PASLAUGAS
Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.
Miškų įstatymas numato, kad plynai iškirsto miško kirtavietės turi būti atkurtos per 3 metus nuo iškirtimo. Miškas gali būti atkurtas dirbtiniu būdu sodinant, savaiminiu atžėlimu ar mišriu būdu, kai savaiminis atžėlimas netolygus ar nepakankamas. Kokiu būdu bus atkurtas miškas, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas bei į esamų savaiminių žėlinių kiekį, pasirenka pats savininkas. Paprastai optimalus miško atkūrimo būdas būna nurodytas miškotvarkos projekte arba, kai miškotvarkos projekto nėra, miško želdinimo ir žėlimo projekte. Svarbu, kad miško želdinių arba žėlinių rūšinė sudėtis atitiktų augavietės sąlygas ir būtų pakankamas medelių tankis.
Geriausia iškirstą mišką atkurti jau pirmaisiais metais po kirtimo, kol kirtavietėje nespėjo užaugti savaiminių, nepageidaujamų medžių ir krūmų. Jei mišką sodinsite vėliau, teks įdėti nemažai pastangų ir lėšų savaiminės nepageidaujamos augmenijos išnaikinimui ir dirvos paruošimui. Taigi, jei praeitais metais iškirtai, šį pavasarį ruoškis miško atsodinimui ir nedelsk.